Jungtinės Tautos ir kaip tai veikia

Turinys

• Kaip organizuojama JT
• Kaip veikia JT
• Nariai
• Istorija
• Kitos JT organizacijos ir jų įtaka pasauliui

Jungtinės Tautos (JT), kurios būstinė yra Niujorke, yra 193 valstybių narių tarptautinė organizacija. Ji buvo įkurta 1945 m., Kad būtų išvengta kito pasaulinio karo.

JT steigimo sutartyje numatyti keturi ambicingi tikslai. Tai palaiko tarptautinę taiką, o tai yra visas darbas. Kitos trys JT misijos padeda pasiekti tą svarbiausią tikslą. Tai puoselėja draugiškus santykius tarp savo narių, sprendžia tarptautines problemas, propaguoja žmogaus teises ir harmonizuoja savo narių veiksmus.

JT taip pat turi daugybę kitų iniciatyvų:

• Padeda šalims sumažinti badą, ligas ir neraštingumą
• Skatina ekonomikos plėtrą ir tvarų vystymąsi
• Saugo pabėgėlius
• Teikia pagalbą nelaimės atveju
• Priešinasi terorizmui
• Skatina branduolinio ginklo neplatinimą
• Išvalo minas
• Saugo vietines kultūras
• Palaiko tarptautinę teisę

Kaip organizuojama JT

Pagrindinės JT dalys yra Generalinė asamblėja, Saugumo taryba, Ekonomikos ir socialinių reikalų taryba, Tarptautinis Teisingumo Teismas ir sekretoriatas.

Generalinė asamblėja sudaro visų valstybių narių atstovai. Tai sukuria mandatus, kuriais vadovaujamasi valdybų ir tarybų kasdieniniame darbe. Generalinės asamblėjos posėdis trunka keletą savaičių kiekvienų metų rugsėjį, ir tai suteikia pasaulio lyderiams galimybę susiburti ir užmegzti darbo santykius.

Saugumo taryba yra galingiausias JT padalinys. Jo mandatas yra išlaikyti taiką. Penki nuolatiniai nariai yra Kinija, Prancūzija, Rusija, Jungtinė Karalystė ir JAV. Generalinė asamblėja taip pat renka 10 nenuolatinių narių, kurie eina dvejų metų kadencijas.

Visi JT nariai privalo laikytis Saugumo tarybos sprendimų, o Taryba siunčia taiką palaikančias pajėgas, kad prireikus atkurtų tvarką. Taryba gali taikyti ekonomines sankcijas ar ginklų embargą šalims, kurios nesilaiko, ir ji leidžia JT nariams prireikus imtis karinių veiksmų.

Ekonomikos ir socialinių reikalų taryba atlieka analizę, susitaria dėl pasaulinių normų ir pasisako už pažangą darnaus vystymosi, humanitarinio darbo ir finansinės plėtros srityse. Pagal poreikį ji užmezga partnerystę ir prižiūri bendrus JT veiksmus sprendžiant susijusias problemas.

Tarptautinis teisingumo teismas yra Hagoje, Nyderlanduose. Ji sprendžia teisinius ginčus tarp šalių.

Sekretoriatas atlieka kasdienį organizacijos darbą. Jame yra keli padaliniai ir biurai, kurie vykdo atskiras pareigas. Saugumo taryba paskiria savo vadovą - generalinį sekretorių.

Patikėjimo taryba, kuri anksčiau prižiūrėjo patikos teritorijas, sustabdė savo veiklą 1994 m., Kai paskutinė likusi JT Palau teritorija Palau tapo nepriklausoma.

Kaip veikia JT

JT nėra vyriausybė ir neturi teisės priimti privalomų įstatymų. Užtat ji naudoja įtikinėjimo jėgą. JT komitetai derasi dėl daugiašalių susitarimų, kurie suteikia daugiau dantų jos politikai. Kartu jie sudaro tarptautinės teisės visumą.

Visos tautos prisideda prie JT biudžeto, todėl kiekviena iš jų dalyvauja finansuodama konkrečias JT iniciatyvas.

Kiekvienas narys balsuoja Generalinės asamblėjos posėdyje, todėl JT sprendimai atspindi vyraujančias daugumos narių vertybes ir tikslus. Taigi šalys, kurios nesilaiko reikalavimų, žino, kad jos yra mažumos.

Nariai

Yra 193 JT nariai. JAV pripažįsta 195 šalis. Du, kurie nėra JT nariai, yra Kosovas ir Šventasis Sostas. Rusija neleis Kosovui tapti nare, nes vis tiek laiko jį Serbijos provincija. Šventasis Sostas neprašė narystės, nors turi „nuolatinio stebėtojo“ statusą.

Pažymėtina, kad JT padarė Palestiną „narystės stebėtojos valstybės“ statusu, nors JAV mano, kad tai Izraelio dalis. Kinija pakeitė Taivaną, kurį ji dabar laiko provincija.

Visos taiką mylinčios šalys, norinčios ir galinčios vykdyti savo įsipareigojimus pagal JT chartiją, gali prisijungti prie JT. Devyni iš penkiolikos Saugumo tarybos narių turi pritarti, nė vienam iš penkių nuolatinių narių nebalsuojant prieš narystę. Tada du trečdaliai Generalinės asamblėjos taip pat turi patvirtinti narystę.

Istorija

1945 m. Spalio 24 d. Pirmosios 50 tautų, kurios buvo JT narės, ratifikavo jos chartiją. JAV prezidentas Franklinas D. Rooseveltas (FDR) dar per Antrąjį pasaulinį karą lobizavo JT kūrimą. Jungtinių Tautų deklaracijoje sąjungininkai įsipareigojo bendradarbiauti, kad sustabdytų ašį. Keturi pagrindiniai sąjungininkai buvo JAV, Jungtinė Karalystė, Sovietų Sąjunga ir Kinija.

FDR administracija kartu su Kongresu sukūrė JT chartiją, kurią palaikė. Po FDR mirties prezidentas Harry Trumanas tęsė pastangas. 1945 m. Birželio 26 d. San Francisko konferencijoje nariai sukūrė JT chartiją. Trumanas pasirūpino, kad Kongresas ją iškart patvirtintų.

Jungtinės Tautos yra antras visuotinės taikos iniciatyvos bandymas. 1919 m. JAV prezidentas Woodrowas Wilsonas po Pirmojo pasaulinio karo pasisakė už Tautų Sąjungą. Jungtinės Valstijos nebuvo jos narės. Kongresas atsisakė ratifikuoti narystę, bijodamas, kad tai ištrauks JAV į nesuskaičiuojamus karus. Daugelis manė, kad lyga žlugo, nes ji negalėjo užkirsti kelio Antrojo pasaulinio karo protrūkiui.

Kitos JT organizacijos ir jų įtaka pasauliui

JT yra keletas gerai žinomų agentūrų, kurios vykdo jos darbą. Tarptautinė atominės energijos agentūra padeda užkirsti kelią branduolinio ginklo platinimui ir galimam sunaikinimui visame pasaulyje vykstančiu branduoliniu karu. Žemiau yra kelios kitos JT sistemos organizacijos ir jų funkcijos:

• Jungtinių Tautų klimato kaitos sekretoriatas valdo pasaulinį atsaką į klimato kaitos grėsmę.
• Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija sprendžia bado problemą pasaulyje.
• Jungtinių Tautų tarptautinis skubios pagalbos vaikams fondas orientuotas į pasaulio vaikų apsaugą ir priežiūrą.
• Pasaulio bankas teikia finansinę ir techninę pagalbą besiformuojančios rinkos šalims.
• Pasaulio sveikatos organizacija stebi ligų protrūkius ir vertina sveikatos sistemų veikimą.
• Jungtinių Tautų narkotikų ir nusikalstamumo biuras remia šalių pastangas sustabdyti prekybą žmonėmis. Čia pateikiami duomenys ir pasaulinės problemos tyrimai.